Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 50

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dabar papasakosiu, kaip kartą, dar mokydamasis Bakšėnų mokykloje, ketvirtoje klasėje aš sugalvojau kai ką, kas galbūt kone visam laikui pakeitė mano paties gyvenimą ir lėmė mane imti pasukti būtent konkrečiai meno kūrimo ir dailės kryptimi. Buvo tada 1994 metų lapkričio mėnuo, galbūt jau paskutinės jo savaitės kažkuri diena, kai iš po savo pamokų Bakšėnų mokykloje eilinį sykį vėl traukiau keliu savo namų link ir turėjau progą apie daug ką pagalvot. Ir sugalvot kažką visai naujo. Ta popietė buvo nors ir vėsi, žvarbi, bet kartu saulėta ir nepaprastai rami, graži. Tuo metu labai norėjau turėti vieną nusižiūrėtą popierinę iškarpą iš žurnalo vaikams „Genys“ puslapio, kad galėčiau su ja žaisti prie kitų savo žaislų, bet kartu visai nenorėjau karpyti to žurnalo. Ir tada, eidamas link savo įprasto lauko keliuko, palei dujų bazelę, kur ant vartelių supdavausi, ekspromtu sugalvojau tokią idėją – reikia man pačiam tą nusižiūrėtą veikėją iš žurnalo „iš akies“ nusipiešti ant popieriaus lapo, tada galėsiu jį išsikirpti ir laisvai žaisti. Sugalvojau idėją, kad galima taip daryti piešiant - akylai, atidžiai žiūrint, kaip ir kokia kryptimi žurnalo piešinyje eina linija, kur ta kreivė baigiasi, su kuo ji kuriame šone susijungia, ir pats su juodu flomasteriu baltame piešimo popieriaus lape atkartoti, irgi lygiai taip vienodai tai piešti. Buvau toks labai užtikrintas šiuo savo sumanymu, kad tik grįžęs namo vėliau, tuoj iškart ir ėmiausi šio savo pirmojo kūrybinio darbo. Kas svarbiausia – man jis pavyko, ir labai stipriai motyvavo vėliau irgi kurti ant popieriaus tokius pat panašius „kopijuotinius“ piešinius...