Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje Pardavėjo profesijos, ten pat greta ir statybininku mokėsi vienas toks vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai nekentė. Tuo laiku buvo jau kovo mėnuo prasidėjęs, jau pavasaris, o pats trečiakursis Usūrinis pradėjęs dirbti savo Gamybinę praktinę vienoje iš rajone veikiančių lentpjūvių. Vidinis skausmas, likęs jam iš po savųjų skyrybų su panele, pirmakurse virėja Vilma po truputį ėmė kiek atlėgti, kai galop įvyko tai ir jo, Usūrinio, draugas dvyliktokas mokinys Miknius tęsėjo savo duotą žodį ir padėjo jam susipažinti su nauja mergina iš kitos miesto mokyklos, simpatiškąja Gintare. Miknius tada ir davė tą Gintarės mobilaus telefono numerį. Usūrinis jau kovo pradžioje išdrįso jai pirmąkart paskambinti ir taip jiedu, dažniausiai vakarais, kartas nuo karto vis telefonu pasikalbėdavo. Pokalbių metu Gintarė viską po truputį sužinojo apie sunkią dabartinę Usūrinio situaciją – apie tai, kaip jis „Profkėje“ turėjo savo panelę Vilmą, kaip klasiokų verčiamas jis su ja išsiskyrė, o dabar viduje labai dėl to gailisi ir dėl to ieško naujos panelės. Tačiau vieną tokį vakarą Gintarė, ruošdamasi namie į dušą eiti, ėmė ir pažėrė telefonu Usūriniui labai aštrios kritikos – atseit, jis pats dabar yra ir kaltas dėl to, kad neišsaugojo savo draugystės su ta mergina, kad pasidavė savo klasiokų manipuliavimui ir taip parodė savo ištižimą. Deja, bet toji ši nauja draugystė truko tik apie mėnesį laiko, nes galiausiai Gintarei šitas draugas Usūrinis tiesiog visiškai nusibodo. 2005 m. kovas