Ingridos nekenčiamo mokinio Usūrinio klasei pamoką veda griežtas braižybos mokytojas Puodžius

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Tai buvo dar tik antrąją mokslo metų dieną, rugsėjo mėnesį, kai pati kėžietė Ingrida to Usūrinio dar beveik ir nepažinojo, tad dėl to ir nepradėjo dar neapkęsti. Būtent tą antrąją dieną pirmakursiui Usūriniui Kumščiui ir prasidėjo labai rimtos pamokos, nes teko susipažinti su visu mokomuoju kursu. Mokomųjų dalykų daug, daug skirtingų mokytojų, o šalia profesinių dar vyksta ir vidurinės mokyklos vienuoliktos klasės mokslai. Ir dar po dvi valandas kiekvieno dalyko. Taigi, nedrąsusis, iš kaimo vietovės kilęs Usūrinis pamatė, kokios pamokos čia vyksta ir kokie mokytojas jas dėsto. Itin didelė nejauki naujiena Usūriniui buvo pamokoje susitikti pirmąsyk su braižybos mokytoju Puodžiumi. Tas Puodžius buvo jau pagyvenęs vyriškis, su barzdele, visada kalbėjo pakeltu tonu ir buvo itin griežtas mokytojas. Per pirmąją jų pamoką šis mokytojas visus Usūrinio klasės pirmakursius vadino „pienburniais“, daug Puodžius kalbėjo apie braižybą, daug diktavo ir visa tai mokiniams teko užsirašyti į savo turimus sąsiuvinius. Vadovėliai nebuvo duodami. Ir prasidėjo – jau per pirmąją jų pamoką mokytojas Puodžius liepė visiems įsigyti po segtuvą su storu, braižybai skirtu popieriumi, ant kuriu su pieštuku ir liniuote teks vėliau pradėt piešti kokių nors erdvinių objektų visokius geometrinius brėžinius. 2002 m. rugsėjis