Mano vaikystės žaidimai - javapjūtės įsivaizdavimas sodyboje esančioje pievelėje

Apie mano vaikystėje žaistus žaidimus. Kadangi aš gyvenu kaimo vietovėje, aplink mano namus visur vis plytėjo dideli dirbamos žemės laukai, kurie tuo metu priklausė Bakšėnų kolūkiui, puikiai matydavau viską iš arti, kokie būtent darbai su javais tuose laukuose vis vyksta, kaip jie yra ariami, akėjami, sėjami ir kuliami javai. O kadangi tuo pat metu aš buvau dar vis mažas vaikas, norėdavosi ir pačiam su savo žaislais atkartoti sodyboje viską, ką aš matydavau su traktoriais darant tuose laukuose, taigi aš pievelėse žaisdavau tokį neva „žemės ūkį“. Turėjau pakankamai visokių žaislų, tarp jų buvo ir net keletas traktoriukų, tad nebuvo jokių kliūčių tam, kad imčiau žaisti pats vienas su žaislais žemės ūkio darbus laukuose. Pavasarį ir rudenį nešiodavausi po sodyboje esančias įvairias pievų sritis rankose savo traktoriukus, prie kurių buvo prijungti „padargai“, su burna burgzdavau, imituodamas traktoriaus leidžiamus garsus ir sukdavau ratus pievelėse, kuriuos kad realiai darydavo ir traktoriai, purendami žemę sėjai. Bet labiausiai mėgdavau žaisti javapjūtę su kombainais. Va, tarkim 1995 metų rugpjūčio mėnesį šalia įsivaizduojamos Jono Gargo sodybos vietos sodyboje esančioje pievelėje buvau atsinešęs su savimi žaisti ne vien tik žaislinius javų kombainus, kuriuos tada jau turėjau du, bet ir sunkvežimiuką, skirtą vežti namo ką tik laukuose „nukultus javų grūdus“. Visuomet tokia javapjūtė prasidėdavo pirmosiomis rugpjūčio dienomis, nes ir ta tikroji prasidėdavo javų laukuose būtent tokiu pačiu metu. Kol šiame „lauke“ kombainas kulia naująjį derlių, lauko pakraštyje ne vien sunkvežimiukas laukė, kada kombainas išpils lauk grūdus, buvo ir dar bent du žaisliukai, kurie akylai stebėdavo visą šį javų kūlimo procesą...