Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie devintokų per "Šimtadienį" surengtą mokykloje šventę dešimtokams

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu vasario mėnuo, o kartu ir kalendorinė žiema jau buvo visai beeinanti į pabaigą, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius devintos klasės mokslus. Žinant, kad vyriausiajai mokyklos klasei jau visai greitai bus simbolinė dešimtokų „Šimtadienio“ šventė, ji jau artinasi, o devintokų pareiga bus ją visą suruošti ir suplanuoti, jau gal nuo mėnesio beveik pradžios buvo mano klasėje tarp mokinių daug apie tai diskutuojama ir kuriami planai. Reikėjo ir tą kalendorių „100“ dešimtokams skirtą drauge nupiešti, ir kitų įdomių dalykų prigalvoti. Atėjus vasario 23 dienai, mokykloje pagaliau ir įvyko šitas dešimtokų „Šimtadienis“. (O tai anksčiau buvo ir mano paties klasė.) Pagal esančias tradicijas, ta dešimtokų klasė vėl turėjo mokyti jaunesnes klases, o mes, devintokai, jau nuo ryto vien sukiojomės aktų salėje ir ten ruošėme dešimtokams visą savo „spektaklį“. Popiet prasidėjo dešimtokų kankinimai – klasės „skardžiabalsė“ Ingūlė visus dešimtokus išvedė tiesiai į mokyklos kiemą, ten pabandė dešimtokams surišti jų kojas, nors ir nesėkmingai. Paskui veiksmas persikėlė tiesiai į aktų salę, kur maniškiai devintokai surengė visiems dešimtokams atvirą „teismą“, jo metu teisėjais buvo trys mano klasiokai. Aš tada irgi su klasiokais sukiojausi salės scenoje, su Vitka sėdėjome prie mokyklos muzikinio centro ir taip valdėme grojančią iš CD muziką. Puikiai pamenu, kaip mes, devintokai, iš scenos dainavome dešimtokams savaip perkurtą populiarios dainos „Trys milijonai“ versiją. Žodžiu, tądien mes priminėme dešimtokams, kad jiems beliko mokykloje mokytis tiktai vos šimtą dienų. 2001 m. vasaris