Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie krepšinio kamuolio mėtymą mokyklos sporto salėje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu jau ir pats lapkričio mėnuo buvo atėjęs – visuotinė niūruma ir pilkuma gamtoje, ruduo jau ėjo į pabaigą, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius devintos klasės mokslus. Nuo pat penktos klasės iki pat tų dienų turėjau mokykloje senyvą ir labai griežtą fizinio lavinimo mokytoją. Jos vardas buvo Genovaitė. Ji buvo su beveik visada surauktais antakiais, trumpai kirptais plaukais ir labai atsakingai žiūrinti į savo dėstomą dalyką. Nelabai ji paisė mokinių atsikalbinėjimus, nori jie eiti į sporto salę sportuoti, ar neturi tam noro – jeigu tik neturi gydytojo patvirtinto atleidimo nuo dalyvavimo šioje pamokoje lapelio, vis tiek irgi tu turi su visais eiti į salę ir tenai daryti pratimus. Nemėgau, tikrai kad aš visuomet nemėgau eiti sportuoti, visuomet vis stengdavausi rasti progą kaip nedalyvauti tuose sportavimo pamokose, bet vis tiek buvo pasitaikę ir tokių dienų, kai ir man tekdavo per šią pamoką eiti daryti pratimus, kad ir į krepšinio krepšį mėtyti tą kamuolį. Nesisekdavo man pataikyti su kamuoliu į tą krepšį, visai nebuvau taiklus ir tinkamas krepšiniui žaisti, bet vis tiek vis mėtydavau tą kamuolį, nes būtent to ir iš manęs norėjo toji fizinio lavinimo mokytoja. 2000 m. lapkritis