Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie parvažiavimą su mašina iš mokyklos tamsų vakarą

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuo laiku lapkričio mėnuo jau visai besiartinantis prie savo pabaigos, kai aš Salamiesčio mokykloje toliau vis dar krimtau savo septintos klasės mokslus. Žodžiu, niūrios viena po kitos ištisai einančios dienos. Bet buvo ir vienas įdomus įvykis mokykloje, kuris truputį prablaškė šią monotoniją – vieną popietę, lydimas kažkokios aktorės, į mokyklą atvyko paviešėti garsus šalyje poetas Martynas Vainilaitis. Kone visi mokiniai sugužėjo į aktų salę, susitikti ten su šiuo poetu ir pasiklausyti jo sukurtų eilėraščių. Bet dar įdomiau buvo paskui, kad tą vakarą po renginio mokyklos autobusiukas taip ir nevežė visai mokinių namo. O lauke buvo jau visai sutemę ir žvarbus oras – ankstyvas vakaras. Kadangi jaučiausi prastai, nėjau su visais mokiniais per tamsą namo, o paskambinau telefonu iš mokytojų kambario namo – motinai, kad ta su mūsų „Moskvičiumi“ parvežtų mane iš mokyklos namo. Atsimenu, kad tas rudens vakaras man buvo ypatingas dar ir tuo, kad bibliotekoje pamačiau naują lapkričio mėnesio „Genio“ numerį, o paskui pakeliui namo, parduotuvėje „Sandra“ pirkau naujus, man iki tol dar niekada nematytus flomasterius. Gerai paskui man buvo – jau išvažiavus keliu iš Salamiesčio, sėdžiu sau patogiai mašinoje ir matau, kaip važiuojant šalimais pakele eina per patamsį būreliai mokinių namo iš mokyklos. 1997 m. lapkritis