Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 56

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dabar papasakosiu apie vieną nutikimą, kuris man nutiko 1995 metų gegužės mėnesį, Bakšėnų mokykloje vis dar mokantis ketvirtoje klasėje. Tuo metu buvo vis dar pavasaris – jau gegužės mėnuo, o kartu ir visas šios pradinės mokyklos baigimas man visai ant nosies galo. Taigi, kažkur gal apie mėnesio vidury ar truputį vėliau buvo mūsų klasėje viena tokia eilinė pamoka, o mano akivaizdoje už manęs sėdėjęs klasiokas, bakšėnietis ketvirtokas Šarka kitų mokinių akivaizdoje staiga ėmė ir iš užančio išsitraukė mažą žaislinį pistoletą, kuriuo iš tikro galima garsiai šaudyti. Matyt, norėjo tą šaudymą pademonstruoti kitiems vaikams, kas iškart labai stipriai nepatiko mūsų mokytojai Stasei, kuri visuomet buvo labai rimta moteris ir griežta mokytoja. Priėjusi prie to Šarkos artyn, mokytoja supykusi tuoj pat ištraukė jam iš rankos tą žaislinį pistoletą ir nuėjo šalin, burbėdama, kad tokių atsinešti į klasę jokiu būdu negalima, ji negali pakęsti tokių žaislų ir dėl to jį tuoj pat atimanti. O Šarka dėl to žaislo atėmimo iš jo liko nepatenkintas dar suvis labiau – pirma gailiai ėmė mokytojos maldauti, kad ji neatimtų ir gražintų jam tą į klasę atsineštą žaislinį pistoletą, o vėliau, paskui, kai ir kitomis dienomis mokytoja nesutiko to žaislo gražinti, ėmė koridoriuje, per pertraukas su kitais mokiniais kurti įvairius suktus planus, kaip jam tą savo žaislą iš mokytojos vėl atgal susigrąžinti – gal mokytojai nematant apieškoti jos rankinuką, o gal net ir į jos namus slapčia įlįsti ir ten paieškoti to jos iš Šarkos atimto žaislo. Dabar, po tiek metų, jau net negaliu pasakyti, kuo ir kaip ta istorija su žaislu baigėsi, nes neatsimenu...