Labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi žmoniu jausmai Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas. Greta gyveno ir Meilė. Vieną gražią dieną Jausmams buvo pranešta, kad jų sala netrukus paskęs. Taigi, visi susiruošė savo laivus ir apleido salą. Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos. Salai skęstant, Meilė prašėsi pagalbos. Ir praplaukė Turtingumas savo laivu pro Meilę. Ši paklausė: „Ar gali mane pasiimti su savimi?” “Ne, savo laive aš turiu daug aukso ir sidabro - tau nėra vietos.” Meilė kreipesi į Liūdesį: “Prašau tavęs, paimk mane su savimi”. “O Meile, aš toks liūdnas, kad turiu likti vienas.” Keliavo ir Džiaugsmas pro Meilę, bet jos net nepastebėjo. Staiga tarė balsas: “Ateik Meile, aš pasiimsiu tave su savimi”. Tai buvo Amžius. Kai jie pasiekė krantą, Amžius nukeliavo tolyn. Meilė pamiršo padėkoti ir paklausti jo vardo, todėl klause Pažinimo: “Kas man padėjo?” “Tai buvo Laikas”. “Kodel Laikas man padėjo?” Ir Pažinimas atsakė: “Tik Laikas supranta, kokia svarbi yra Meilė”