Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie iš kuprinės pavogtus pinigus dėl kalėdinių saldainių

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuomet pagaliau jau ir tikra balta žiema į gamtą pagaliau buvo atėjusi, pats metų galas, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar tebekrimtau savuosius septintos klasės mokslus. Buvo tuomet mokykloje iš seno susidariusi tokia tradicija, kad vos tik prasidėjus gruodžio mėnesiui, klasėse jau buvo iš anksto planuojami būsimi „Eglutės“ šventės kalėdiniai vaidinimai, traukiami burtai dėl apsikeitimo dovanėlėmis tarp klasiokų ir renkami iš mokinių pinigai dėl tų „kalėdinių“ saldainių mokiniams bendro pirkimo. Taip, tie saldumynai nebuvo dalijami už dyką. Jeigu norėdavai mokykloje prieš pat Kalėdas gauti iš Senelio Šalčio saldainių, turėdavai prieš tai į mokyklą atnešti ir atiduoti tam tikrą sumą pinigų, litų. Atsimenu, vieną žiemos dieną aš irgi taip atsinešiau į mokyklą savo dėl tų saldainių paruoštus pinigus, paskui per ilgąją pertrauką juos buvau palikęs kuprinėje, antrojo aukšto koridoriuje ir išlėkiau pietauti į valgyklą, o grįžęs atgal tų pinigų savo kuprinėje jau neberaudau. Tie pinigai iš kuprinės buvo pavogti! Ir tai bene pati pirmoji mano toje mokykloje buvo patirta tokia vagystė. Dėl tos vagystės tuojau „pakėliau viešą šaršalą“ ir netrukus paaiškėjo, kad buvo tada mano pinigus pavogęs toks vienas sunkiai suvaldomas pradinukas berniokas, vardu Laimis. Ką padarysi, tų pinigų taip ir nebeatgavau, teko juos iš savo namų tada vėl pakartotinai į mokyklą neštis. 1997 m. gruodis